EIFEL Slėgis: nauja informacija apie aktyvius ugnikalnius ir jų pavojų!

EIFEL Slėgis: nauja informacija apie aktyvius ugnikalnius ir jų pavojų!
Eifelis, žinomas kaip didžiausia vulkaninė teritorija Vidurio Europoje, yra geologinių tyrimų dėmesys. Dabartiniai tyrimai rodo informaciją apie aktyvius magmos rūmus regione. Pagal Merkur.de , per praėjusius metus, praėjusio mėn. Prieš metus. Ši veikla gali būti geologinių procesų, kurie tebėra žemėje, rezultatas.
dr. Andreas Schüller, „Natur-und Geoparks Vulkaneifel“ generalinis direktorius, apibūdina regioną kaip „perforuotą kaip šveicarišką sūrį“. Per pastaruosius 40 milijonų metų įvyko daugiau nei 400 vulkaninių išsiveržimų, kurių vidurkis vidutiniškai nuo 5000 iki 10 000 metų. Laacher-Seee ugnikalnis metų metus rodė veiklos požymius.
Nauji tyrimų rezultatai
Seisminių duomenų, gautų iš dekoratyvinio projekto, analizė atnešė naujų įžvalgų. Karlsruhe technologijos instituto (KIT) ir kitų tyrimų institucijų egzaminas buvo aptiktas 10–30 km gylyje seisminės struktūros. Šie duomenys buvo įvertinti naujausiais metodais, kad būtų įmanomi išsamūs požeminių struktūrų vaizdai. Yra požymių, kad magmos kameros, kuriose yra vulkaninės CO₂ ir švytinčios -fluido magmos, įskaitant kamerą, kurioje yra maždaug 50 milijonų kubinių metrų uolienų ištirpimo, pavyzdžiui, Research-und-Wissen.de pranešta.
Magmatinės veiklos liekanos rodo, kad magma tūkstančius metų galėjo susirinkti po žemės paviršiumi. Šios aplinkybės paaiškina, kad nors šiuo metu nėra jokios vulkaninio išsiveržimo rizikos, ateityje negalima atmesti. Tai patvirtina ir tai, kad Eifelio žemė per metus pakyla maždaug 1 milimetre, o žemas dažnio žemės drebėjimai buvo matuojami nuo 10 iki 45 kilometrų gylyje.
istoriniai protrūkiai ir jų pasekmės
Paskutinis didelis vulkaninis išsiveržimas Eifelyje įvyko prieš 12 000 metų, o pasekmės buvo niokojančios. Tuo metu Reine buvo sukurtas cunamis, kuris apėmė pusę Europos pelenais. Nors apskaičiuota, kad būsimų pagrindinių protrūkių tikimybė bus maža, mažesni išsiveržimai gali būti gana įmanomi, ypač jei magma gauna pakankamai plūdrumo.
Eifelio vulkaninės veiklos tyrimus koordinuoja įvairios institucijos, įskaitant Vokietijos geoforchungszentrum (GFZ). Regione buvo laikinai sumontuota daugiau nei 350 seisminių stočių, o matavimo tinklas yra nuolat plečiamas. Tikslas yra geriau suprasti žemės drebėjimo aktyvumą ir foninį triukšmą bei sukurti prognozes, pagrįstas vulkaniniu aktyvumu. Nuoroda į magmatinį rezervuarą pagal „Laacher See“ galėtų būti tolesnis šios vulkaninės sistemos, kuri buvo laikoma aktyvia nuo 2019 m. pranešta.
Apibendrinant galima pasakyti, kad vulkanizmas Eifelyje yra ne tik geologinis smalsumas, bet ir kelia potencialią grėsmę regionui ir už jo ribų. Nuolatiniai tyrimai ir šiuolaikinių technologijų taikymas yra nepaprastai svarbūs siekiant geriau įvertinti vulkaninį pavojų ir sugebėti atpažinti galimą riziką ankstyvoje stadijoje.Details | |
---|---|
Quellen |