Saarland pradeda bandomąjį projektą prieš potvynį - ankstyvojo perspėjimo sistema matoma!
Saarland pradeda bandomąjį projektą prieš potvynį - ankstyvojo perspėjimo sistema matoma!
2025 m. Gegužės 6 d. „Sarland“ paskelbė apie visos šalies ankstyvojo perspėjimo sistemos, skirtos sunkiems lietaus renginiams, kuri bus įgyvendinta per ateinančius dvejus trejus metus, pradžią. Šiame kontekste aplinkos ministrė Petra Berg (SPD) pristato bandomąjį projektą „Kligas“ (klimato pavojaus gynybos sistemos palaima), kuris veikė nuo kovo mėn. Šiame svarbiame projekte taip pat dalyvauja Technologijos ir ekonomikos universitetas (HTW), taip pat Šv. Wendelo, Neunkircheno ir Sarpfalzo rajonas. Projekto tikslas yra pagerinti sunkiųjų lietaus įvykių prognozę ir poveikį, kad būtų galima imtis prevencinių priemonių
Praėjus vieneriems metams po niokojančių potvynių, dėl kurių savivaldybės infrastruktūroje buvo padaryta 46 milijonų eurų žala, kalnų ir vidaus reikalų ministras Reinholdas Jost'as (SPD) apsirūpina. Šios katastrofos patirtis patenka į naujos perspėjimo sistemos plėtrą. Po potvynių, dėl kurių padarė didžiulę finansinę žalą, ypač per Sekminių potvynį, buvo padaryta greita daugiau nei 3,5 milijono eurų pagalba. Be to, valstijos vyriausybė iš papildomo biudžeto pateikė 33 milijonus eurų ir 10 milijonų eurų poreikių. Iki šiol apie 93 procentai žalos buvo sėkmingai subalansuota. Kitas teigiamas dabartinio vystymosi aspektas yra padidėjęs finansavimo savivaldybių priemonėms, skirtoms apsaugoti techninius potvynius nuo 70 iki 90 procentų.
klimato pokyčiai ir jo poveikis
Ankstesnis ekstremalių orų įvykis ir jo pasekmės nėra izoliuoti, tačiau yra didesnės tendencijos dalis. Klimato pokyčiai vis dažniau lemia intensyvesnius sunkius lietaus įvykius, o tai savo ruožtu padidina potvynių riziką. Tarptautinė tyrimų grupė, vadovaujama profesoriaus Ralfo Ludwigo Ludwigo Maximilians universitete Miunchene (LMU) ir dr. Manuela Brunner iš Freiburgo universiteto, nagrinėjo išsamiai tyrime, kaip Bavarijoje vystosi potvynių rizika. Rezultatai rodo, kad ekstremalūs strypai padidėja tiek dažniu, tiek kiekiu.
Įdomu tai, kad duomenys rodo, kad lietingos sumos, kurios gali sukelti potvynius, vidutiniškai atsiranda kas dvejus - dešimt metų, tačiau ne visada veda tiesiai į potvynius. Kai kuriuose regionuose potvynio riziką netgi galima sumažinti sausame dirvožemyje. Tačiau problema tampa rimtesnė, kai stipresni krituliai, atsirandantys rečiau nei kas 50 metų, sukelia potvynius dažniau. Šie tyrimai rodo, kad dirvožemio pobūdis vaidina mažesnį vaidmenį stipresniuose, retesniuose krituliuose, tuo tarpu labiau paplitusiuose, silpnesniuose ypač žemuose streikuose jie lemia potvynio riziką. Kalbant apie ateitį, tyrėjai prognozuoja, kad silpnesni ypač žemi smūgiai nuo 2060 iki 2099 m. Bus dvigubai dažniau nei 1961–2000 m., O stipresni ekstremalūs žemi streikai tikimasi iki keturis kartus dažniau. Tyrimas sujungia hidrologinius modeliavimus su klimato modeliais, siekiant išanalizuoti istorinių ir būsimų klimato sąlygų poveikį. Didžiausias dėmesys skiriamas 78 viršutinio vandens baseino teritorijoms Bavarijoje, kuriose buvo nustatytos dažnio slenksčio vertės, kuriose aprašoma, kuris ekstremalus kritulių kiekis sukelia niokojančius potvynius.Šie duomenys pabrėžia, kad reikia išsamios ir reaguojančios ankstyvojo perspėjimo sistemos, kaip planuojama Sarlande. Įdiegus tokias sistemas, taip pat reikia atsižvelgti ir į klimato pokyčių aspektus, kad būtų galima efektyviai reaguoti į besikeičiančias oro sąlygas.
| Details | |
|---|---|
| Quellen | |