Sausumas ir sausra: Ar šiluma vasara ateina į Vokietiją 2025 m.?

Sausumas ir sausra: Ar šiluma vasara ateina į Vokietiją 2025 m.?

Vokietijai kelias savaites negavo kritulių, o kitos Europos dalys kenčia nuo smurtinių audrų. Ši stabili aukšto slėgio padėtis, vadinama bloko vieta, meteorologiškai prisiėmė omegos vietos formą. Dominik Jung, absolventas meteorologas ir klimato ekspertas, pabrėžia, kad tokie blokai atsiranda dėl visuotinio atšilimo tiek dažniau, tiek ilgalaikis. Dabartinė orų tendencija gali būti ne tik laikinajam etapui, bet ir nerimą keliančiam signalui tęsti sausrą, kuris gali turėti tolimesnes pasekmes gamtai, žemės ūkiui ir vandens ištekliams.

Nuolatinė sausra sukelia pirmąjį matomą poveikį: ankstyvieji žydintys augalai jau yra akivaizdūs, o upių vandens lygis krinta. Tai atsitinka Pietų ir Šiaurės Europoje dėl didelių kritulių ir audrų. Jungas perspėja apie tai, kad 2025 m. Sumažėjo ekstremalios šilumos vasaros galimybė ir pereina į paralelius 2018, 2019 ir 2022 metams, kuriuose buvo stebimi panašūs mėginiai. Ilgos orų prognozės taip pat rodo aukščiau esančius vidutinius ir sausus metus. Todėl miestai ir žemės ūkis turi pasiruošti artėjančioms šilumos bangoms ir sausrai.

Žemės ūkio iššūkiai klimato pokyčių kontekste

Žemės ūkis susiduria su dideliais iššūkiais klimato kaitos metu. Jis yra atsakingas už 10–12 % pasaulio antropogeninių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Daugiausia šių išmetamųjų teršalų sukuria metanas (CH4) ir juoko dujos (N2O), o ne anglies dioksidas (CO2). Padidėjęs išmetamųjų teršalų kiekis, ypač besivystančiose šalyse, iki 2030 m. Galėtų pasiekti didelę aukštį, o tai galėtų sustiprinti vandens ir maisto prieinamumą.

Dirbtinių trąšų naudojimas žymiai prisideda prie išmetimo iš dujų. Metaną daugiausia sukuria galvijų auginimo ir ryžių auginimas. Norint, kad iki 2030 m. Būtų patenkintas pasaulinis maisto poreikis, prognozuojama, kad padidėja maisto gamyba 50 %, o tai gali prireikti tiekti didėjančiai gyventojams.

ilgalaikės strategijos ir jų žaliavų iššūkiai

Diskusijoje vis labiau apšviečiamos galimybės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, įskaitant bioenergijos potencialą. Tai apima augalų, kurie jungiasi su CO2, naudojimą ir iškastinio kuro pakaitalą. Tačiau kritikai perspėja apie energetinių gamyklų ir maisto gamybos konkurenciją, kuri galėtų turėti rimtos įtakos mitybos saugumui. Tvarus bioenergijos naudojimas gali būti sėkmingas tik tuo atveju, jei tai nėra aplinkosaugos tikslų sąskaita.

Iššūkius sustiprina ekstremalių oro sąlygų padidėjimas. Tyrimai leidžia suprasti, kad ekstremalūs oro įvykiai, tokie kaip sausra ir šiluma, taip pat gali smarkiai prarasti derlingumą Europos žemės ūkyje. Klimato pokyčiai taip pat verčia ūkininkus prisitaikyti prie šių besikeičiančių sąlygų ir naujos drėkinimo strategijos yra būtinos siekiant užtikrinti gamybos stabilumą.

Norint patenkinti vykstančius iššūkius per klimato pokyčius, reikia ne tik užtikrinti maisto saugą, bet ir apsaugoti aplinką bei sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Dabartinės tendencijos ir prognozės parodo, kad būtina nedelsiant ir veiksminga reakcija į besikeičiančias klimato sąlygas.

Norėdami gauti išsamios informacijos apie ekstremalių oro sąlygų įtaką Europos žemės ūkiui ir kitas temas apie klimato pokyčius žemės ūkyje, skaitykite „BildungsServer“. „https://www.merkur.de/dedeorologe-warnt-warnt-ist-in-gefaehr-wetter-phaenomen-uebeber-de-zr-93660011.html“> merkur